Kaip išsirinkti kompiuterį

Tai ką, nusprendėte pirkti nešiojamąjį kompiuterį? Labai nuostabu, sveikinu jus su šiuo sprendimu. Bet iš pradžių atsakykite sau, ar jums tikrai jo reikia, ar tiesiog esate vargšė mados auka ir nepagrįstai manote, kad šiame moderniame mozoklinių telefonų amžiuje turėti stacionarų kompiuterį yra ne fontanai ir draugai iš jūsų juoksis jeigu laikysit namuose didelę skardinę dėžę.
Iš esmės nešiojamasis kompiuterius jums yra iš tikro reikalingas tada, kai tenkinamos abi šios sąlygos:
a) Jums reikia kompiuterio;
b) Kompiuterį jums reikia nešiotis;
Nes jeigu pirkstite nešiojamąjį kompiuterį vien tam, kad jis visą savo neilgą gyvenimą praleistų pas jus ant stalo šniūriuku pririštas prie ~220V elektros skylutės, tada atskleisiu nedidelę paslaptį: perkant stacionarą gautumėte daug geresnį kainos ir kokybės santykį. Jei tenkinate tikai pirmąją sąlygą “Man reikia kompiuterio“, tada jums vertėtų pasirinkti kažką iš stacionarių įrenginių.

Jei tenkinate tik antrą sąlygą “Noriu su savo ‘gadžetu’ eit į lovą ir ryte kartu su juo keltis”, tačiau viskas, ką darysite yra Facebook ekshibicionizmas ir kačiukų video žiūrėjimas bei “Paukštukai prieš paršiukus” žaidimų žaidimas, tada jums labiau praverstų tabletė, dar žinoma kaip planšetinis kompiuteris, daug kam besiasocijuojantis su iPad. Tokiu atveju išjunkite šį langą ir eikite į Facebook.
Na, o jeigu jau tikrai tenkinate abi sąlygas, tai yra “Man reikia kompiuterio ir būtina jį nešiotis“, galime pradėti kalbėtis kiek rimčiau…

Pagrindinis klausimas į kurį jums reikia atsakyti yra “Kam man reikia nešiojamo kompiuterio?“. Kitaip tariant, kas su juo bus daroma. Paprastai atsakymai į šį egzistencialistinį klausimą patenka į vieną iš šių kategorijų:
a) Tipinis internautas — internetas/el. paštas ir biuro programos (ir Facebook, nepamirškit Facebook). Na, dar žinoma ir filmai laikas nuo laiko. Nes juk pažiūrėti filmą sėdint lovoj su laptopu ant klyno yra smagiau nei kine;
b) Rimtesnis darbinis krūvis — specializuotos darbinės programos, virtualizacija, darbas su didesniais duomenų kiekiais, įvairaus gauro programavimas (jei nenaudoji kompiliatoriaus, tai nėra programavimas) ir pan.;
c) Meninykas — video/audio/grafikos darbai;
(Jei pasigedot 4 kategorijos “žaidimams”, tai ne čia pataikėt, nes pagal mano įsitikinimus kategorija “nešiojamas kompiuteris žaidimams” neegzistuoja, kadangi sąvokos “nešiojamas kompiuteris” ir “žaidimai” yra tarpusavyje nesuderinamos, panašiai kaip faraonas Tutanchamonas ir raugintas agurkas)

Antras klausimas privers jus susimąstyti apie tikrąsias vertybes: “Kas kompiuteryje man yra svarbiausia? Kam aš teikiu prioritetą?” Tradicinės vertybės, kurias žinojo dar mūsų senoliai, yra tokios:
a) Mobilumas — lengvumas, maži matmenys, bet talpi baterija;
b) Patvarumas — kad būtų galima pereiti ugnį ir vandenį ir po to dar su tuo pačiu kompiuteriu varyt į karą prieš čečėnus;
c) Sparta — jei reikalingas iš tikro galingas žvėriukas, kuriam net ir pati baisiausia JAVA programa nebus per didelis iššūkis;

Trečias, labai materialistinis (toks net kapitalistinis) klausimas yra “Kiek aš pasiryžęs mokėti už savo naują nuostabėlybišką kompiuterį?“. Mąstant sveiko proto ribose, kainų rėžiai gali būti tokie:
a) Skurdžius — <1000€;
b) Vidutinybė — 1000-2000€;
c) Buržujus — >2000€;

Kai rasite savo atsakymus į visus minėtus klausimus, nušvitimas bus ranka pasiekiamas — aiškiai matysite savo tobulo nešiojamo kompiuterio viziją. Tikėtina, kad tokio kompiuterio realybėje nebus, dėl to teks tenkintis kompormisu, artimiausiu jūsų idealui. Tipinėse situacijose idealai pasiskirsto į keletą kategorijų:

1. Tipinis internautas, norintis maksimalios spartos, tačiau skurdžius (atsakymai į klausimus atitinkamai: a), c), a)).
Ši kategorija, panašu, yra pati dažniausia šiais pigios elektronikos laikais. Į šią kategoriją patenkantys vartotojai dažniausiai susidraugauja su blizgančiais kartoniniais kompiuteriais, tokiais kaip Lenovo (ne-verslo klasės modeliai) Acer (visi modeliai), ASUS (visi modeliai), Dell (Inspiron ir Vostro serijos), HP (Pavillion ir bet koks kitas ne-verslo klasės modelis). Taip yra dėl to, kad minėti kompiuteriai gaminami spaudžiant vašką iš kakučio ir po to darant žvakes, tačiau rinkodaros genijai reikalauja, kad specifikacijose prie procesoriaus dažnio, operatyviosios atminties kiekio puikuotųsi kuo didesni skaičiukai. Taigi, tada dėl išsigimėliško taupymo kenčia korpusai, ekranų lankstai, surinkimo kokybė, aušinimo sistema, klaviatūros ergonomika ir kiti dalykai, kurie potencialiam pirkėjui žiūrint į aprašymą orgazmo nesukels (kitaip nei pronografiškai didelis procesoriaus dažnis ar atminties kiekis).
Tokius kompiuterius būna baisu paimti už vieno krašto, kad nesulužtų. Jų ekranai tabaluojasi į priekį ir atgal 10-20 laipsnių amplitude nuo menkiausio judesio. Tokie kompiuteriai dažnai turi problemų dėl perkaitimo, dėl to negalima pilnai išnaudoti visos jų galios (paradoksalu?). O jeigu atsitiks taip, kad tokį kompiuterį teks remontuoti jūsų draugui kompiuteristui, tai tikėtina, kad gausite progą išmokti daug naujų, vaizdingų ir greičiausiai rusiškų žodžių, kadangi tokių kompiuterių ardymo ir profilaktinės priežiūros procesas nėra ypatingai malonus.

2. Vartotojas-profesionalas. Tai nebūtinai turi būti IT profesionalas. Tai tiesiog vartotojas, kurio pagrindinis darbo įrankis yra kompiuteris — CAD projektavimo programos, mokslinės simuliacijos, elektros/elektronikos inžinerija, ir t.t. ir pan.
Šios kategorijos vartotojams reikalingi patvarūs, patikimi ir palyginus galingi kompiuteriai. Priklausomai nuo to, ar kompiuteris tupės ant stalo jaukiame ofise, ar bus nuolat tampomas po objektus (statybos, gamyklos, autoservisai…) galima rinktis vieną iš 3 klasių:
a) Tradiciniai verslo klasės laptopai: Dell LatitudeHP ProBookLenovo ThinkPad ir panašūs. Įspėjimas: verslo klasės laptopai dažnai atsilieka integruotų garsiakalbių ir ekrano matricos kokybe nuo visokių vartotojiškų “linksmybių klasės” (entertainment) laptopų. Tačiau jie yra ilgaamžiškesni, patikimesni ir veikia stabiliau (mažiau kaitimo problemų, ilgesnis baterijos darbo laikas).
b) Mobilios darbo stotys (portable workstations), arba dar kitaip žinomi kaip “pernešami laptopai”. Tai yra gigantiški, sunkūs ir gąsdinančiai galingi laptopai (17″-19″), kurie vis dar laikomi laptopais. Jie tinkamiausi tiems, kam reikia maksimalios spartos ir labai didelio ekrano, bet kompiuterio nereikia labai dažnai tampytis su savimi. Pavyzdžiui, kai dirbama daugiausia stacionariai ofise, bet kartais prireikia nusivežti laptopą į objektus. Tinkami pasirinkimai gali būti: Lenovo ThinkPad P70, senieji legendiniai ThinkPad W serijos modeliai, Dell Precision 17 ir galbūt HP ZBook 17. Verta paminėti, kad šios klasės laptopai nereitai turi profesionalias vaizdo plokštes ir procesorius, kurie gali reikšti labai daug tam tikrose, specifinėse užduotyse. Visi šie kompiuteriai yra palyginus brangūs. Dėl to verta pasidomėti ir naudotais variantais, ypatingai ThinkPad modeliais — senieji ThinkPad yra neprilygstami patikimumo ir ilgaamžiškumo prasmė, dėl to jei matote, kad techniniai parametrai jus tenkina ir kompiuteris atrodo tvarkingas, nebijokite pirkti naudoto.
c) Aplinkos poveikiui atsparūs laptopai, tokie kaip Dell Latitude XFR serija, IBM ThinkPad X serija su titano korpusu (sakau IBM, nes šiuolaikiniai Lenovo ThinkPad yra tragiška parodija to, kuo kažkada buvo tikrieji IBM ThinkPad. Ir iki šiol koks nors ThinkPad x201 arba x220 vis dar yra pilnai tinkami naudoti, nors ir seni). Na, o jeigu reikia ekstremaliai maksimaliai tvirto ir atsparaus (bet maksimaliai nepatogaus ir sunkaus) laptopo, tada verta pažiūrėti į ypač specializuotus Panasonic ThoughBook. Dėja, tokie ekstremaliai patvarūs ir atsparūs laptopai kaip Panasonic ThoughBook dažniausiai būna smarkiai atsilikę savo techniniais parametrais dėl to, kad kiekvienas naujas modelis privalo praeiti ilgus ir skausmingus oficialaus sertifikavimo ritualus, kurių reikalauja kariuomenė ir įvairių valstybės tarnybų atstovai.

3. Hipsteris. Tas, kuriam laptopo reikia atsisėsti kavinėje prie lango ir naršyti instagram/facebook bei skaityti delfi blevyzgas. Šituo atveju, be jokios abejonės, vienintelė rekomendacija būtų Apple MacBook Air: kad kavinėj stilingai atrodytų, kad būtų labai lengvas nešiotis ir kad nuotraukikes gražiai rodytų.
Šita pati rekomenacija yra tinkama ir visokiems bloger’iams bei pseudo žurnaliūgoms, kuriems kompiuterio reikia tik kaip rašomosios mašinėlės (Air’ai savo funkcionalumu daugmaž ir prilygsta rašomąjai mašinėlei). Nors pagal specifikacijas MacBook Air’ai yra brangūs, tačiau mes puikiai žinom jog hipsteriai už madą yra pasiruošę mokėti daug.

4. Meninykas. Su kompiuterijos technologijų mokslu nedraugaujantis, tačiau su grafika dirbantis vartotojas. Dažniausiai tai būna visokie fotografai (profai ir mėgėjai), dizaineriai ir pan. Čia galima parekomenduoti 2 skirtingas nešiojamųjų kategorijas: Apple MacBook Pro ir Dell XPS. Ir vieni, ir kiti turi labai aukštos klasės ekranus su labai gera raiška, spalvų atkūrimu bei meninykams tinkamais “tačpedais”. Esminis skirtumas tas, kad Apple MacBook Pro operacinė sistema yra daug draugiškesnė žmonėms, kurių darbas nėra susijęs su kompiuterija ir kurie su kompiuterija šiaip nedraugauja. Žinau, nes pats intensyviai naudojau beveik metus. Čia tas atvejis, kai norisi operacinės sistemos, kuri neknistų proto, pasitrauktų iš kelio ir tiesiog leistų kompiuteru dirbti ne IT darbą. Tuo tarpu Dell XPS laptopai, esantys toje pačioje kainų kategorijoje (abu jie brangūs, jei dar nesupratot) duos geresnes specifikacijas ir galbūt daugiau lankstumo renkantis sau tinkamiausią komplektaciją.

<bus daugiau…>